PRATIMAS: Žvilgsnis į ateitį
Ši baigiamoji refleksija kviečia pagalvoti, kaip vieną šiame kurse aptartą idėją pritaikysite savo profesinėje veikloje taip, kad ji būtų kultūriškai jautri ir tinkama konkrečiam kontekstui.
1 ŽINGSNIS. Pasirinkite vieną kurse pristatytą metodą. Pasirinkite vieną idėją ar metodą, kuris Jums pasirodė naudingas (pvz., aiškios ir paprastos kalbos vartojimą, dėmesingo įsisąmoninimo taikymą ar bendrą planų kūrimą).
2 ŽINGSNIS. Suplanuokite, kaip ir kada jį taikysite. Kaip galėtumėte integruoti šį metodą į savo darbą ar mokymo praktiką?
Pavyzdys
Įprastas variantas:
„Šią savaitę išbandykite du savirūpybos veiksmus: 1) 20 minučių pasivaikščiojimą; 2) 10 minučių kvėpavimo pratimą.“
Kultūriškai pritaikytas variantas:
„Jei Jūsų besimokančiųjų kultūroje stiprybės semiamasi iš bendrų pietų ar muzikos, pasiūlykite vieną savirūpybos veiklą atlikti kartu su artimu žmogumi – pasivaikščioti, kartu pavalgyti arba kartu atlikti kvėpavimo pratimą.“
3 ŽINGSNIS. Adaptuokite metodą, atsižvelgdami į kultūrinį kontekstą. Jei dirbate su migrantais, pabėgėliais ar kitais kultūriškai įvairiais besimokančiaisiais, paklauskite savęs: Kaip šį metodą reikėtų adaptuoti, atsižvelgiant į jų vertybes, kasdienę rutiną ar mokymosi stilių?
4 ŽINGSNIS. Užrašykite savo planą. Parašykite 1–2 sakinius, kuriuose apibūdintumėte, kaip taikysite pasirinktą metodą ir kaip prireikus jį adaptuosite. Išsaugokite šį planą, kad vėliau galėtumėte prie jo sugrįžti.
Pasirenkamoji veikla. Norite pasisemti įkvėpimo? Pagalvokite apie istoriją, simbolį ar tradiciją iš Jūsų besimokančiųjų kultūros, kuri sietųsi su pasirinktu metodu.
Atvejo analizė: Imigrantas iš Bangladešo Lisabonoje
Situacija
34 metų vyras iš Bangladešo, neseniai atvykęs gyventi į Lisaboną, kreipėsi pagalbos dėl nerimo ir socialinio atsiribojimo simptomų. Jam buvo sunku naudotis Portugalijos psichikos sveikatos paslaugomis dėl kalbos barjerų, kultūrinių skirtumų ir stigmos baimės savo bendruomenėje.
Nustatyti iššūkiai:
· Kalba ir bendravimas. Savo išgyvenimus jis geriausiai galėjo išreikšti bengalų kalbos Dakos tarme, o paslaugos buvo teikiamos portugalų ir anglų kalbomis.
· Kultūrinis psichologinių sunkumų supratimas. Jo kultūroje fiziniai simptomai ir somatizacija buvo priimtinesni nei atviras kalbėjimas apie emocijas.
· Pasitikėjimas ir tapatybė. Jis nebuvo tikras, ar bus gerbiamos jo vertybės, tokios kaip šeimos garbė ir bendruomenės stiprybė.
Taikytos priemonės ir pritaikymai:
· Pradinio pokalbio metu dalyvavo bengalų kalba kalbantis specialistas.
· Psichoedukaciniai užsiėmimai buvo pritaikyti naudojant kultūriškai pažįstamas metaforas (pvz., vietoj žodžio „depresija“ vartotas posakis „sunki širdis“).
· Organizuota grupinė parama, į kurią buvo įtraukti Pietų Azijos bendruomenių nariai, daug dėmesio skiriant socialinių ryšių atkūrimui.
Rezultatas.
Po šešių mėnesių vyras aktyviau įsitraukė į užsiėmimus, rečiau vengė dalyvauti veiklose ir jautėsi drąsiau kalbėdamas apie stresą keliančius veiksnius. Jis taip pat rekomendavo šią paslaugą savo bendruomenės draugui. Pagrindiniai sėkmės veiksniai – paslaugų teikimas jam suprantama kalba, kultūriškai pagarbus darbo būdas ir tinkamų kultūrinių metaforų naudojimas kalbant apie psichologinius sunkumus.